Sugebame apsidergti
6 rugpjūtis 2009Lietuvių bruožas - džiaugtis kitų nelaime: štai kaimyno karvė padvėsė, štai jo namas dega… Tada mūsų dvasioje tikra fiesta.
Bet čia ne tik apie tai. Dar mums, lietuviams, kažkaip prilipo savęs dergėjų etiketė. Ežerų ir upių pakrantės, pamiškės ir miškai atliekomis dergiami vizualiai, visa šalis, jos valdžia, žmonės, kaimynai, kūrybiniai sumanymai ir pan. dergiami intelektualiai. Skaitykite kasdieninę spaudą, pažiūrėkite TV žinių ar vadinamąsias “publicistines” laidas. Tai yra didžiausi mūsų protų dergimo kanalai. Kodėl taip?
Tai kad visoje žiniasklaidoje kažkaip nejučia, palaipsniui įsigalėjo nuostata: jeigu apie purvą - tai būtinai nemokamai į pirmuosius puslapius arba svarbiausių žinių anonsus, jeigu apie ką nors gera - tik už pinigus. Nes tai, atseit, reklama. Todėl pozityvios, apie ką nors palankios informacijos tenka ieškoti su žiburiu. Tiesa, kartais po ilgų paieškų kai ką pavyksta rasti.
Vakariečiai massmedia specialistai negali atsistebėti, kad didžiausiuose, save prestižiškiausiais laikančiuose dienraščiuose žinios apie kraują, nužudymus, šiurpius nusikaltimus NUOLAT skelbiamos pirmuosiuose puslapiuose, aplenkiant kultūrą, sportą, buitį. Kai šitai vyksta kiekvieną dieną, daugybę metų, visa aplinka (kurioje visada yra šviečių ir tamsių spalvų), visas gyvenimas nusidažo niūria, tamsia, depresine spalva.
Jeigu tai būtų tik mūsų pačių reikalas, jeigu mes tik patys “virtume” šioje tamsos karalystėje, būtų dar pusė velnio. Bet yra taip, kad ta pati informacija apie Lietuvą įvairiais žiniasklaidos kanalais įvairiomis kalbomis plinta taip plačiai, kad ją susekti, pamatyti ir jos pobūdį įvertinti gali tik tas, kuris kasdien bent internetu išeina į platesnius tarptautinius vandenis.
O dar įdomiau gaunasi, kai imi lyginti, kas plačiam pasauliui skelbiama apie Lietuvą, Estiją, Latviją. Tarp šių artimiausių kaimynų tikrai esame savęs apsidergimo čempionai. Todėl šiandien aplankė vizija: jeigu sugebėjome taip intensyviai dergti save ikikriziniu laikotarpiu, tai visuotinės krizės metu dergiamės dar energingiau. Tai ar verta stebėtis, kad estai ir latviai netgi sunkmečiu sugeba pasauliui komunikuoti teigiamą įvaizdį apie save (pavyzdžiui, apie savo valstybių tranzito galimybes, gamybą, uostus, turizmą ir pan.), o mes į kažkokį nepaaiškinamą juodo absurdo kamuolį sumalame savo energetikos, gamybos, tranzito, uosto, prekybos ir kt. reikalus.
Tai kas norės turėti reikalų tokioje apsidergusioje valstybėje, čia vystyti verslą?
Leave a reply
You must be logged in to post a comment.
